- markstyti
- 1 márkstyti, -o, -ė Lpl, Rdn, markstýti, mar̃ksto, mar̃kstė DŽ 1. intr., tr. [K] mirkčioti: Markstė blakstienas, tai vėl plėtė akis, vis nepatikėdamas gerai matąs LzP. Juo smarkiau kalbėjo, tratėjo, juo tankiau akimis markstė Žem. | refl.: Vyrai ūsus kramtė, nekantriai markstydamies (susigraudinę), tartum jiems kas akis graužė LzP. Márkstaus skaitydama, kad smulkus raštas Krš. Tuomet pati nutilusi tik markstėsi, tik markstėsi, nes turėjo madą šnekėdama, o labiau supykusi, bardamos, vis akimis markstyti Žem. | Kol tavo akelės márkstos (kol esi gyvas), tavo vaikas brangus Užv. Márkstykis kaip pelė arba varlė, į pieną įkritusi, t. y. neįmanai kur akių padėti J. | prk.: Gerus žodžius aš jam išdrėbiau – temárkstos J. Žiūrėk, kad tau nereiktų márkstytis už tavo darbus J. 2. refl. duoti vienas kitam ženklą akimis, susimerkti: Vieryk munim: šoko abudu ir márkstės! Krš. Žiūria kits į kitą, márkstos, i nė vienas nieko nesako (ps.) Škn. Markstės markstės ir apgavo Kltn. 3. refl. niauktis, niaukstytis: Nelyna, tik markstos Varn. Iš ryto márkstės, ale paskuo išsipagadijo Ll. A nė šiokia, nė tokia, visą dieną márkstės márkstės, nė lyna, nė pagada Lkv. 4. refl. kalbėti neaiškiai, miglotai, išsisukinėti: Márkstos, nesako aiškiai J.Jabl(Als). Márkstydamos atsakė J.Jabl(Als). \ markstyti; išsimarkstyti; pamarkstyti; susimarkstyti
Dictionary of the Lithuanian Language.